Projektuotojai eina Europiniu keliu.
“SirA” Dar 2003 metais žurnalas „Statyba ir architektūra“ rašė apie Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos” susikūrimą. Kas tai iniciavo?
R.P. Derybos asociacijai įkurti truko net dvejus metus. Tada 6 aktyviausios Lietuvos projektavimo įmonės, geriausiai supratusios tokios asociacijos poreikį vykstančių Eurointegracinių procesų akivaizdoje, ryžosi taip ilgai puoselėtam žingsniui. Tai stambiausios Lietuvos projektavimo įmonės-AB Kauno Pramprojektas, Uždarosios akcinės bendrovės Lietuvos statybų projektavimo institutas, Urbanistika, Ekoprojektas, Kauno ir Klaipėdos komprojektai. Metų pabaigoje prie jų prisijungė UAB Viltekta, Priedanga, Vilniaus ir Panevėžio miestprojektai, o netrukus asociaciją papildė Kauno uždarosios akcinės bendrovės Kelprojektas, Ardynas ir Energetinių tinklų institutas. 13 stambiausių projektavimo įmonių su daugiau nei 800 projektuotojų / konsultantų dar 2004 metais jau tapo tam tikra veiklą konsoliduojanti jėga.
“SirA” Devintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje buvo net 13 tūkstančių darbuotojų, daugiausiai susibūrusių 7 stambiausiuose projektavimo institutuose…
R.P. Taip, bet pereinant iš centralizuoto planavimo į rinkos ekonomiką būta ir nuosmukio, kai šie 7 institutai su savo filialais suskilo į 555 įmones. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad apčiuopiamai dirba apie pusantro šimto įmonių, be to tik 136 yra kompleksinio projektavimo įmonės savo srityje. Negalima prieštarauti smulkių įmonių veiklai, bet būkime teisingi – smulkiose įmonėse neliko tik didelėms organizacijoms būdingų techninių tarybų, technikos, informacijos ir panašių padalinių bei nusistovėjusių kokybės kontrolės tradicijų. O tai jau problema.
“SirA” Jau 2004 metų statybos parodoje buvo konstatuotas ryškus statybos augimas. Ar pajėgios Lietuvos projektavimo įmonės susidoroti su augančiais uždaviniais?
R.P. Tada vykusieji pozityvūs ekonominės plėtros procesai sąlygojo statybos augimą. Jau 2002 m. statybos apimtys, palyginus su 2001 m. Išaugo 21 %, 2003 metais vėl 16 %. Galima ginčytis dėl konkrečių statybos plėtros dydžių, tačiau tendencijos buvo aiškios.
Dar turime neužmiršti ir ES struktūrinių fondų lėšų, kurios jau tada buvo numatomos skirti būstų energetinėms charakteristikoms pagerinti. Statybos apimtys augo ir dėl tada Vyriausybės priimtos būsto strategijos, kur buvo nurodyta, jog būsto situacija Lietuvoje kur kas prastesnė nei šalyse-ES partnerėse.
Jokia naujiena, kad projektavimas ir statyba tai broliai-dvyniai, augant vienam – turi augti ir kitas. Didėjančios statybos apimtys rodė, kad Lietuvoje reikia stipraus ir vakarietiškos orientacijos projektavimo / konsultacinio verslo, kartu siekiant jo kokybės ir profesionalumo. Tuo tarpu mažos ir silpnos projektuotojų grupės visada vertėsi per galvą, besistengdamos laimėti konkursus, pagal visiškai projektavimui netinkantį Viešųjų pardavimų įstatymą, kai lemia tik projekto kaina ir visiškai neatsižvelgiama į projektavimo darbus atlikusios firmos kvalifikaciją ir patikimumą. O ką jau kalbėti apie tų firmų atliktų darbų kokybę, kai jos konkurso metu nurodo žemas projekto kainas ne dėl to, kad sugeba labai racionaliai dirbti, o dėl to, kad nesugeba realiai įvertinti projekto visumos niuansų, kol galų gale projektą baigiant jo vertė išauga, o užsakovai ir ypač statybininkai stebisi – kaip suprastėjo projektavimo lygis!
Deja, atėjo ekonominio nuosmukio pasaulyje metai, kai projektavimo apimtys sumažėjo beveik perpus. Dabar ypač konkursuose pasitaiko ir dempingavimo bei korupcijos reiškinių, nors pastarieji dalykai, deja, nėra naujiena ir Vakarų konsultacinių firmų praktikoje, apie ką jau tada kalbėjo Eigil Steel Pedersen, 6 metus buvęs FIDIC prezidentu Federacijos metinėje konferencijoje. Susumavus pagrindines konsultuojančių inžinierių ir daugumoje šalių veikiančių projektavimo / inžinerinių konsultantų asociacijų – FIDIC narių siekius – dabar ypač būtina laikytis FIDIC Etikos kodekso, didinti konsultuojančio inžinieriaus, kaip visuomenės lyderio vaidmenį, siekti darniosios plėtros, valdyti projektų kokybę ir kovoti su korupcija.
“SirA” Vakaruose projektavimu užsiima inžinierių konsultantų kompanijos, Lietuvoje – projektavimo įmonės. Ar čia esama skirtumų?
R.P. Skirtumų yra ir mūsiškėms teks išplėsti savo veiklą. Dabartinių Lietuvos projektavimo / konsultavimo įmonių veikla apsiriboja teritorijų planavimu, įskaitant specialiųjų ir bendrųjų planų parengimą šaliai, miesto, miestelio savivaldybei, visų pastato dalių projektinės dokumentacijos ir sutarties dokumentų sudarymu, autorine priežiūra, inžinerine geodezija ir geologija, poveikio aplinkai vertinimu bei techninėmis specifikacijomis. Orientuojantis į analogiškas firmas Vakaruose jų veiklą, tenka plačiau rengti galimybių studijas, specialių inžinerinių problemų tyrimus ir išvadas, plėtoti statybos techninę priežiūrą ir statybos kontrakto administravimą, užsiimti projekto vadyba, medžiagų gamybos ir statybos aikštelės inspektavimu, pastatų technine ir ekonomine analize, kitų firmų specialistų panaudojimo veiklos planavimu ir koordinavimu ir t.t. Tačiau firmos gali specializuotis vienoje ar keliose pagrindinėse projekto inžinerinėse ar architektūrinėje srityse ar dirbti su kitomis nepriklausomomis firmomis.
“SirA” Minėjote projektavimo kokybės tobulinimą. Kaip tam gali padėti asociacija?
R.P. Pasiekti projektavimo darbų kokybės ir profesionalumo – tai pagrindinis, bet ne vienintelis asociacijos uždavinys. Projekte būtina sukurti pridėtinę vertę, pasiūlant subalansuotus sprendinius, projekto indėlį sveikai aplinkai, socialinį - ekonominį efektą, rizikos ir projekto kaštų valdymą.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovai FIDIC konferencijoje plačiai komentavo naująją banko politiką, kai finansuojama šio banko lėšomis. Minėti pridėtinės vertės reikalavimai atitinka šios politikos principus. Be abejonės, tai taps privalomu ir mūsų projektuotojams.
Projektų realizavimo priežiūra, rizikos valdymas (beveik kiekviena statyba yra susijusi su rizika, todėl būtina patarti klientui kaip elgtis kritiniais atvejais), žmonių ir aplinkos saugumo padidinimas, taršos mažinimas tampa vis svarbesni projektavimo / konsultacinių firmų veikloje. Taip pat ir būsto kokybės pagerinimo poreikis yra būdingas daugeliui šalių.
Asociacija laiko savo uždaviniu aktyviai prisidėti tobulinant savo narių kvalifikaciją per seminarus ir darbo sesijas, ryšius su pagrindinėmis kvalifikacijos kėlimo organizacijomis, reguliariuose susitikimuose ir diskusijose dalinantis patirtimi organizacijas dominančiais klausimais. Tam naudojamos FIDIC ir kitų tarptautinių profesinių organizacijų rekomendacijos, žinynai, moksliniai – tiriamieji darbai, nes jie geriausiai tenkina ES teisinių ir finansuojančių institucijų reikalavimus, kadangi rengiami joms glaudžiai tarpusavyje bendradarbiaujant. Be to, firmos – asociacijos narės turi daugiau galimybių tarptautiniams kontaktams ir kontraktams, o tai taip pat žinių ir patirties šaltinis. Toks nuolatinis ir nuoseklus kvalifikacijos, patirties ir žinių tobulinimas ir nulemia atitinkamos projektuotojų firmos – asociacijos narės pasirinkimą tuose konkursuose, kur siekiama kokybės garantijų.
Asociacija siekia tam tikra prasme išugdyti projektuotojų / konsultantų elitą, kaip tai yra daugelyje pasaulio šalių – FIDIC narių. Konsultantus reikia skatinti integruotis į dideles kompanijas, nes tokiu atveju į problemą galima pažvelgti plačiau ir išlaikyti nepriklausomumą.
Pagal galiojančius Lietuvos įstatymus projekto vadovas turi būti atestuotas. Siekdama kokybę užtikrinančios veiklos, pati projektavimo/konsultacinė įmonė turi būti sertifikuota tarptautiniu ISO 9001 arba ISO 14000 standartu, o tai buvo vienas pirmųjų asociacijos rūpesčių šiame etape. Asociacija su daline ES struktūrinių fondų pagalba 6-se įmonėse organizavo šių standartų diegimą. 2010 metais jau 14 asociacijos narių – firmų jau turi atitinkamus atestatus.
Žinoma, klientas irgi turi būti atitinkamai išprusęs, tam jį reikia išsiauklėti. Asociacija ir čia turi dirbti ugdant jo gebėjimus, vystyti privačių ir valstybinių organizacijų partnerystę.
“SirA” Neretai panašios asociacijos, gindamos savo narių interesus, užsiima lobistine veikla..
R.P. „Iš dainos žodžių neišmesi“, kaip sakoma. Asociacijos veikla turi būti nukreipta ir darbui su įstatymų leidėjais, kad konkursuose visgi laimėtų ne žemiausią kainą pasiūlęs projektas, bet geriausią kainos ir kokybės santykį realizavęs projektas, kad būtų vertinamos ne tik projekto pradinės investicijos, bet viso projekto tarnavimo laiko investicijos, projekto visuminė nauda ir nauda visuomenei bei projektą parengusios firmos patikimumas. Asociacija kartu su taržinybine specialistų grupe 2009 metais parengė ir 2010 metais Viešųjų pirkimų tarnybai įteikė „Projektavimo paslaugų viešųjų pirkimų dokumentų rengimo ir pasiūlymų vertinimo rekomendacijas“, kurios šiuo metu VPT „įvelkamos“ į tradicinę teisinę kalbą. Asociacija taip pat nelieka nuošalyje, kai kuri nors savivaldybė paskelbia projektavimo konkursą, kur aiškiai pastebimas kažkurių firmų protegavimas, dėl ko be abejonės nukentėtų projekto kokybė.
“SirA” Ar asociacija yra atvira kitoms šalies projektavimo įmonėms?
R.P. Mes siekiame, kad asociacijos narės negalėtų suteršti asociacijos ženklo ir nario vardo, neužsiimtų korupcija, dirbtų sąžiningai ir kurtų Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos nario vertus projektus. Jau stodamos į asociaciją, firmos privalo pasirašyti, kad griežtai laikysis asociacijos Etikos kodekso. Kodekse yra 16 punktų, reglamentuojančių firmos - narės sąžiningumą, patikimumą ir kompetenciją. Įsipareigojimų kodeksui sulaužymas yra pakankama priežastis nariui iš asociacijos pašalinti.
“SirA” Asociacija jau nuo 2004 metų priimta atstovauti Lietuvos projektavimo verslą Tarptautinėje konsultuojančių inžinierių federacijoje, žinomoje garsiu FIDIC pavadinimu. Ką tai duoda Lietuvoje rengiamų projektų kokybei ir verslo plėtrai?
R.P. Dar iki įstojimo į Asociaciją buvo organizuota „Apvalaus stalo“ diskusija tema „Projektavimo / konsultacinis verslas įsijungimo į Europos Sąjungą išvakarėse“, kur buvo diskutuojama tokiais klausimais, kaip Bendroji investicijų ir specialistų rinkos politika ES kontekste, Europos lygmens normų ir taisyklių parengimas ir įgyvendinimas, kaip pirmaeiliai ministerijos ir projektuotojų uždaviniai, Integruotų kokybės ir aplinkosaugos standartų įgyvendinimo projektavimo įmonėje pamokos, na ir žinoma, FIDIC veiklos uždaviniai ir kryptys, dirbant su ES šalių – narių konsultuojančių inžinierių asociacijomis.
Susitikime dalyvavęs FIDIC vykdantysis direktorius D.Ivarsson savo pranešime apie FIDIC veiklos uždavinius ir kryptis dirbant su ES šalių – narių konsultuojančių inžinierių asociacijomis pabrėžė, kad FIDIC svarba didėja, nes susiduriame su ekonomikos globalizacija. Plečiantis ekonomikai, atsiras daugiau darbo savo šalyje ir bendradarbiaujant su užsienio kompanijomis. Visur mažėja visuomeninis sektorius, didėja verslo etika ir integravimasis. Labai svarbios direktyvos, skirtos kovai su korupcija. Išsiplėtė požiūris į rizikos valdymą: svarbu nustatyti kaip pasiskirsto atsakomybė tarp statybos kompanijų, kaip tai padaryti įvairiomis draudimo formomis. Pasaulį kamuoja konfliktai, terorizmo reiškiniai, epidemijos, visuomenė ir NVO reikalauja kitokio požiūrio į investicijas. Jos greta savo tiesioginės paskirties, turėtų paplisti ir į gretutinius sektorius.
Šiomis sąlygomis būtina parodyti daugiau vadovavimo sugebėjimų ir techninio vadovavimo projektams. Moderni technologija sudaro galimybes, naudojantis šiuolaikinėmis techninėmis priemonėmis, atlikti daug pažangių dalykų. Iš kitos pusės, visame pasaulyje matome, kad statybos kokybė blogėja. Būtina teisingai pasirinkti technologiją. Statybininkai ir visos kitos grandys turėtų išnaudoti šias technologijas kiek įmanoma geriau, nes kvalifikuotų darbininkų Lietuvoje nėra tiek daug, o ši sritis yra ir bus labai svarbi.
Tiek projektuotojams, tiek inžinieriams konsultantams yra daug iššūkių, kurie yra panašūs visame pasaulyje. Asociacija, būdama FIDIC narė, priima šiuos iššūkius, vysto savo santykius su valdžios institucijomis ir kitomis organizacijomis. Yra svarbių specifinių klausimų, pvz. integravimosi, inžinierių-konsultantų paslaugų apmokėjimas, taip pat jų pasirinkimas. Reikėtų, kad asociacijos narės būtų aktyvios ir dalyvautų šioje veikloje.
FIDIC plačiaja prasme jau yra pasaulio inžinierių konsultantų balsas. FIDIC misiją galima apibūdinti, kad jos darbas yra skatinti verslo interesus, sudaryti galimybes firmoms vystytis, turtėti ir plėsti savo veiklą. Inžinerines konsultacines paslaugas turėtų teikti tik atsakomybę prisiimančios firmos, o ne individualai, todėl ir asociaciją turi sudaryti kompanijos – narės. Nors yra ir 1 žmogaus firmų, bet jos turės plėstis.
FIDIC dirba keliose specifinėse srityse: FIDIC sutarčių, politikos vadovų įvairiais klausimais, pvz. konkurso procedūroms, profesinei atsakomybei, ir kt. Parengta daug vadovų ir leidinių – kokybės valdymo ISO 9001 konsultacinėje firmoje, ISO 14000 vadovas, rengiamos mokymo priemonės, kurias gali naudoti mūsų nariai. Parengtas konsultantų pasirinkimo vadovas, kur pabrėžiamas kokybės faktorius. Geriausios praktikos vadovas skirtas konsultantų kompanijoms savo darbui vykdyti.
Tarptautinės konsultuojančių inžinierių federacijos dokumentų ir Etikos kodekso įgyvendinimas yra Asociacijos strateginis uždavinys. Jis yra būtinas ir aktualus siekiant narystės FIDIC šeimoje ir rengiantis koja kojon žengti su kitomis Europos tautomis.
“SirA” Kokia yra narystės perspektyva?
R.P. Lietuvos projektavimo įmonių asociacija padeda įmonių veiklai konsoliduoti ir koordinuoti, skatina ir siekia sudaryti galimybes jų glaudesniam bendradarbiavimui profesiniu lygiu, padėti tobulinti personalo kvalifikaciją ir projektavimo dokumentacijos bei konsultacinių paslaugų kokybę, plėtoti tarptautinius projektuotojų kontaktus. Ji turi kelti projektuotojų / konsultantų prestižą visuomenėje, skatinti, kad tinkamais projektiniais sprendimais būtų realizuojama užstatytos ir natūralios aplinkos darnos koncepcija, siekiama teisingų konkursų rezultatų ir geresnio visuomenės tikrosios konsultantų misijos supratimo.
(Panaudota ir 2010 m. atnaujinta žurnalo „Statyba ir architektūra“ interviu su Asociacijos vykdančiuoju direktoriumi R.Pranaičiu medžiaga)
